KEISTAS LANGELIS

Šitaip buvo vadinami pirmieji televizoriai, atvėrę mūsų svetainėse langą į kitą pasaulį. Akvariumas mums teikia irgi visai kitokį pasaulį, kuriame gyvena gyvosios būtybės. Aišku, mes rūpinamės, kaip sukurti jo vaizdą: parinkdami vietą, dekoruodami ir įleisdami žuvis – ir pagaliau turime akvariumą. Akvariumas malonių staigmenų teikia ne iš karto, bet jos tampa svarbesnės už nuotraukas, paveikslus, netgi televizorių.

Turbūt galima drąsiai teigti, kad Sumatros barbusai vienos populiariausių žuvų akvariumininkų tarpe. Oranžiniai geltonas kūnas, keturios vertikalios juodos juostos, raudoni snukiai ir pelekai ar jų dalys gundo bet kurį akvariumininką džiaugtis šiomis žuvytėmis savo akvariume. Sutinkama ir kitų spalvų variacijų: juodi, žali (Lietuvoje žinomi kaip mutantai), albinosai. Suaugusios žuvys pasiekia 6-7cm ilgį.Betta Splendens (Gaidukas) ar Poecilia reticulata (Gupija).
Dar vertėtų paminėti, kad pirkdami skirtingų Barbus tetrazona spalvų žuvis, nesitikėkite jog jos būtinai plaukios kartu viename būrelyje, taigi nesirinkite pavyzdžiui 3 albinosus, 3 mutantus ir  3 tigrus.

Sumatros barbusai būrinės žuvys, todėl geriausiai jaučiasi savos genties kompanijoj bent iš 5 vienetų. Optimalus šių žuvų dydis leidžia laikyti jas būriais ir mažesniuose akvariumuose. Labai dažnai akvariumininkai klysta nusipirkdami pora ar tris Sumatros barbusus. Tokiais atvejais jie terorizuoja visus akvariumo kaimynus, kas baigiasi nebūtinai laimingai. Tuo tarpu laikant 6 vnt. ar daugiau (idealu 10-15 žuvyčių), savo energiją barbusai išlieja tarpusavyje. Laikant šias žuvis tinka taisyklė – kuo daugiau, tuo geriau, kaip ir kitas būrines žuvis. Tiesa, kai kurie akvariumininkai teigia, kad laikant per daug barbusų viename akvariume, jie susiburia į du būrius ir kovoja tarpusavyj. Bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo to, kiek barbusų ketinate įsigyti, nevertėtų jų laikyti kartu su ilgapelekėmis žuvimis, tokiomis kaip skaliarijos,

Sumatros barbusai judrios žuvys, todėl būtina pasirūpinti didesniais plotais plaukiojimui. Akvariumas turi būti gerai apsodintas augmenija, įdėta keletas šakų, akmenų. Temperatūra didelės reikšmės neturi, todėl barbusai puikiai prisitaikys prie to, kas jau pamėgta kaimynų jūsų akvariume. Vandens parametrai taip pat nėra svarbiausias faktorius, tačiau barbusai geriausiai jausis minkštame, šiek tiek rūgščiame vandenyje. Gamtoje barbusai gyvena švariuose vandenyse, todėl gera akvariumo vandens filtracija būtina.
Šerti Sumatros barbusus galima viskuo. Tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maistu. Kad būtų sveiki, kaip ir daugeliui kitų žuvų, rekomenduojama maitinti įvairiu maistu ir neapsistoti ties viena rūšim.

Patinai už pateles spalvingesni, liesesni, taigi turint bent keletą vienetų, atskirti lytį tikrai nesudėtinga. Be to, patinų pelekai ir snukis turi raudonos spalvos, kuo patelės negali pasigirti.

Sumatros barbusai deda ikrus, kuriuos iškart po neršto gali patys suvalgyti. Išsiritusiais jaunikliais taip pat nesirūpina. Neršto akvariume vanduo turėtų būti minkštas, lengvai rūgštus. Būtina pridėti daug smulkialapių augalų, o dugną palikti atvirą, t.y. nenaudoti jokio grunto. Žinoma, tokiu atveju yra rizika, kad pasibaigus nerštui tėvai ikrus suvalgys, todėl iškart po neršto reikia tėvus iškelti. Jei galimybės stebėti nerštą nėra – dugne naudoti ar tai gruntą ar tai tinklelį.

Dažniausiai nerštas prasideda ryte. Jei porelė vis neneršia kelias dienas, pakeiskite dalį vandens jau įpildami laipsniu ar dviem šiltesniu nei buvo anksčiau. Kaip žinia temperatūros kėlimas bei gyvas maistas skatina nerštą visom žuvų rūšim. Patelė išleidžia apie 200 ikrų, kuriuos patinas iškarto apvaisina. Mailius išsirita po ~36 valandų ir po penkių dienų pradeda plaukioti. Išsiritusius mažylius šerti infuzorijomis, paaugusius – smulkintu sausu maistu.

Pirmą kartą atvežtos į Europą 1952m. Lietuvoje akvariumininkų tarpe vadinamos tiesiog labeo.
Labeo bicolor priežiūra, kaip ir daugelio žuvų, nereikalauja ypatingo dėmesio ar specialaus pasirengimo. Šios rūšies žuvims reikalingas gana didelis akvariumas dėl jų polinkio užsiimti savas teritorijas ir dėl nemažo dydžio suaugus. Jei yra galimybė reikėtų, jog gruntas būtų smėlinis. Siekiant užtikrinti geriausią žuvelės komfortą ir atsižvelgiant į rūšies nepakantumą savo rūšies individams, patartina viename akvariume laikyti vieną Labeo. Jei akvariumas yra itin didelis, galima laikyti ir dvi žuveles. Jei akvariume bus laikomos keturios – penkios žuvys, taip pat nebus didelės žalos, nes stipriausioji negalės išsirinkti žuvies, kurią visada vaikys ir terorizuos. Tokiu atveju, pasirūpinkite slėptuvėmis, kad gainiojamos žuvys turėtų kur pasislėpti. Vis dėlto, šiai žuviai gyventi po vieną yra optimalu.

Natūralioje gamtoje minta dumbliais bei įvairiomis lervomis. Akvariumuose neatsisakys įvairaus sauso maisto, dumblių, tiubifeksų, salotų, špinatų ir įvairių daržovių.

Kaip ir daugeliui šamų, taip ir Epalzeorhynchus bicolor, reikalingas tankiai apželdintas akvariumas su daug vietų, kur žuvis galėtų pasislėpti. Tamsios spalvos gruntas ar smėlis paryškins žuvies spalvas. Šių žuvų spalva – tai jos savijautos indikatorius. Jei žuvis ryškios spalvos – jos savijauta puiki, jei blankios – kažkas negerai ar netinka akvariume, arba tiesiog žuvis dar nesiadaptavo. Jei labeo auginama idealiomis sąlygomis, gyvenai pakankamai ilgai – net iki 14 metų. Kuo senesnė žuvis, tuo netolerantiškesnė ir nepakantesnė kitiems akvariumo gyventojams.

Patelės yra pilkesnės ir stambesnės už patinus, patinai ryškiai juodos spalvos bei turi ilgesnį nugarinį peleką.
Veisimas tikrai labai sunkus atsižvelgiant į tai, kad Labeo bicolor yra netolerantiška savo rūšies atstovams. Veisiant, žuvis turi būti ne mažesnė, kaip 7 centimetrų. Veisimo akvariumas turėtų būti itin didelis, kad abu individai (patelė ir patinas) galėtų užsiimti teritorijas. Veisimui reikalingas minkštas, šiek tiek rūgštinės terpės vanduo, kurio temperatūra apie 27-28^oC. Dažnas dalinis vandens keitimas skatina neršimą. Prieš nerštą žuvis pasidabina baltais taškais ant kūno. Neršia urvuose ir slėptuvėse. Po dviejų dienų išsirita mailius, dar po dviejų – pradeda plaukioti. Šerti infuzorijomis ar išsiritusiomis artemijomis. Mailiui augant, spalvos keičiasi iš sidabrinės į rudą, iš rudos – į juodą. Po 7 – 10 savaičių uodega nusidažo raudonai.

Atskirti dwarf daniją nuo jos populiarių tėvynainių dryžuotųjų nėra taip sunku. Jų kūnas papuoštas ilga mėlynai juoda juosta ir daugeliu taškelių žemiau.
Jų mažas kūnas ir ramus būdas puikiausiai tinka bendram akvariumui. Tiek patelės, tiek patinai labai panašūs, tačiau patelės dažniausiai šiek tiek didesnės, storesnės nei patinai. Plius, patelių analiniai pelekai mažiau spalvingi nei patinų.
Dwarf danijos yra paviršinės žuvys, t.y. mėgsta plaukioti vandens paviršiuje. Reikėtų parūpinti daug šviesos, atvirų plaukiojimo erdvių vandens paviršiuje ir, be abejo, augmenijos. Tam tiktų kuo ilgesnis akvariumas.
Į neršto akvariumą reikėtų suleisti bent pora patinų, tuo užtikrinant efektyvesnį ikrų apvaisinimą. Akvariume reikia prisodinti gan nemažai smulkialapių augalų arba ant dugno patiesti tinklelį, pro kurį ikrai sukristų ir būtų nepasiekiami tėvams. Paskatinti nerštą, reikėtų pakelti temperatūrą pora laipsnių daugiau, nei kad žuvys esą pratę.
Mailius išsirita po dviejų dienų. Tuo metu reikia pradėti šerti infuzorijomis.

Tarp daugelio akvariuminių žuvyčių dryžuotoji danija lengvai atskiriama dėl jos horizontalių dryžių. Laibas sidabrinis-auksinis kūnas papuoštas mėlynai violetinėmis juostomis nuo žiaunų iki pat uodegos.
Jų mažas kūnas ir ramus būdas puikiausiai tinka bendram akvariumui. Tiek patelės, tiek patinai turi tokius pačius mažus ūselius ir juostas, bet patelės dažniausiai šiek tiek didesnės ir storesnės nei patinai.
Yra išvestos albinosinės, šydinės, ilgais pelekais ir leopardinės danijos. Visos rūšys gana populiarios akvariumininkų tarpe.
Dryžuotosios danijos yra paviršinės žuvys, t.y. mėgsta plaukioti vandens paviršiuje. Taip pat jas būtų galima traktuoti kaip šaltavandenes žuvis, mėgstančias 18 – 24°C temperatūra. Tačiau jos nėra reiklios ir prisitaiko prie įvairių vandens parametrų.
Danijoms reikėtų parūpinti daug šviesos, atvirų plaukiojimo erdvių vandens paviršiuje ir, be abejo, augmenijos.
Danijos valgo praktiškai viską. Tiek augalinis, tiek gyvulinis maistas joms nėra svetimas. Kad ir kaip nereiklios būdamos, jos niekada neatsisakys gyvo ar šviežio augalinės kilmės maisto.

Dryžuotosios danijos labai produktyvios, todėl kuo puikiausiai tinka pradedantiems akvariumininkams. Kartais, šios žuvys būna ištikimos savo partneriams. Neršto metu porelė visada būna kartu ir retai neršia su kitais partneriais, netgi vienam iš jų numirus.
Neršto akvariumas turi būti negilus, apytiksliai 15 cm gylio. Akvariume reikia prisodinti gan nemažai smulkialapių augalų arba ant dugno patiesti tinklelį, pro kurį ikrai sukristų ir būtų nepasiekiami tėvams. Paskatinti nerštą, reikėtų pakelti temperatūrą pora laipsnių daugiau, nei kad žuvys esą pratę. Danijos padeda 300 – 500 ikrų. Po neršto tėvai turi būt iškeldinti, kitaip ikrai bus suvalgyti.
Mailius išsirita po dviejų dienų. Tuo metu reikia pradėti šerti infuzorijomis.

Šeima Balitoridae
Gyvenamoji vieta Azija: Kinija ir Vietnamas
Dydis iki 12cm
Charakteris Taiki
Gyvenimo trukmė
Akvariumo dydis nuo 90ltr.
pH 6.5 – 7.5
dH minkštas – lengvai kietas
Temperatūra 18 – 24ºC

Beaufortia leveretti pirmą kartą aprašė Nichols, J. T. ir Pope, C. H., 1927 metais. Pasaulyje akvariumininkų tarpe dar žinoma kaip Gastromyzon leveretti ar Gastromyzon leveretti leveretti vardais. Tuo tarpu Lietuvoje akvariumininkų tarpe vadinama tiesiog gitara.

Beaufortia leveretti gamtoje aptinkamos srauniuose Kinijos bei Vietnamo vandenyse – upėse bei upeliuose. Pagrinde minta dumbliais bei įvairiais miniatiūriniais gyvūnais, tokiais kaip uodo trūklio lervos ir kitais smulkiais kirminais.

Gitaros – naktinės žuvys. Dažniausiai plaukioja vidutiniuose ir apatiniuose akvariumo vandens lygiuose. Sakoma, kad šios žuvys geriausiai jaučiasi gyvendamos mažomis savos rūšies grupelėmis.

Laikant gitaras, svarbu užtikrinti gana stiprią vandens srovę bei gerai deguonies prisotintą vandenį. Vandens srovei sukurti galima naudoti vidinį filtrą ar stipriai atsuktą oro kompresorių. Užterštame vandenyje šios žuvys lengvai pasigauna įvairias ligas, todėl būtina daryti reguliarius dalinius vandens keitimus. Labai mėgsta ilsėtis ant įvairių kelmų, šakų ar akmenų, todėl patartina į akvariumą įdėti bent pora šių dekoracijų. Svarbu vengti tiek grunto, tiek dekoracijų aštresniais kampais ar briaunomis, ko pasekoje gitaros gali lengvai susižeisti. Viena kita geresnė vieta pasislėpti taip pat suteiks natūralesnes sąlygas.
Augalai gitarų akvariume nebūtini, kadangi natūraliomis sąlygomis jų beveik nėra, tačiau augalai užtikrina geresnę vandens kokybę ir jų atsisakyti neverta. Apšvietimą rinktis stipresnį, kad įtakotų greitesnį dumblių augimą.

Akvariumuose valgo beveik tik augalinį maistą (dumbliai, agurkas, plikyti špinatai ar kopūstai), tačiau neatsisako įvairaus gyvo maisto – uodo trūklio lervų, dafnijų, artemijų ir panašiai.

Beaufortia leveretti taiki žuvis, tačiau dažnai saugo savą teritoriją tiek kitų žuvų, tiek savos rūšies atstovų atžvilgiu. Vis gi, didelės agresijos nerodo ir jokių sužeidimų savo kaimynams nepadaro.